Darnoje su gamta

Margionys. Čia prasideda Skroblus - skaidriausias ir gražiausias Dzūkijos nacionalinio parko upelis. Žali pušynai supa Bironų šaltinį - didžiausią Skroblaus aukštupio versmę, o medinės Margionių pirkios, gyvulėliai ir žmonės, sustoję ant savų kalnelių, žiūri į tą upelio pradžią, į slėnio pievas ir kalvas.

Skroblaus upelio slėnis savo buveinių ir rūšių įvairove išsiskiria ne tik Pietų Lietuvoje, bet ir Europoje. Tai, kad šiuose miškuose turime tokį margaspalvį ir įvairų augalijos kilimą, lėmė ne tik tolimą praeitį siekianti slėnio atsiradimo istorija, saviti dirvožemiai ir klimatas, versmių ir verdenių gausa. Ne vieną šimtmetį slėnio gamtos mozaiką kūrė ir paskroblių kaimelių gyventojai, šienaudami paupių pievas ir viksvynus, ganydami gyvulius, išplėšdami nedidelius laukelius.

Dideli ir vaizdingi Skroblaus ištakų šaltiniai, gamtos paminklas Lietuvio liepa ir gamtos bei istorijos paminklas Margionių dravė - tai tik keli svarbiausi Margionių gamtos turtai. Natūrinis ūkis ir susisiekimo su didesniais centrais sunkumai apsaugojo Margionių kaimą ir nuo civilizacijos pasiekimų, ir nuo pavojų. Kiekvienas senojo kaimo žmogus buvo universalus, todėl čia susiformavo nepaprastai turtinga materialioji ir dvasinė kultūra, kuri kaip tikras šaltinis visais laikais gaivino profesionalius mūsų tautos menininkus.